Policija perspėja: darbus užsienyje rinkitės atsargiai

Policija atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į tai, kad daugėja skelbimų žiniasklaidoje ir internete, ne visada legaliai siūlančių įvairius darbus užsienyje.
Įtariama, kad gali didėti asmenų, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui.
Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę, neturi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant asmenis kitose šalyse, siūlomas nerealus apmokėjimas už nekvalifikuotą darbą, todėl gali didėti asmenų, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui, skaičius.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims.

Jei Jūs ar Jūsų artimieji yra ar buvo išvykę pagal tokius skelbimus ir nukentėjo kitose valstybėse arba jeigu Jūs planuojate tokią kelionę, bet abejojate savo saugumu, prašome elektroniniu paštu
prekybazmonemis@policija.lt informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją.
Telefonas pasiteirauti (8 5) 271 9936.

Keičiama įvaikinimo tvarka

Ministrų kabinetas patvirtino Įvaikinimo apskaitos tvarkos pakeitimus.
Viena svarbiausių naujovių yra ta, kad įtvirtinta tvarka, kai kiekvienam vaikui parenkama labiausiai jo poreikius atitinkanti šeima. Šiuo atveju pirmiausia bus atsižvelgiama į vaiko interesus ir tik vėliau į norinčių įvaikinti asmenų pageidavimus. Pakeitimais detalizuojamos ir įvaikinimo procedūros, kurios šiuo metu taikomos sutuoktiniams, kai vienas iš jų yra Lietuvos, kitas – užsienio pilietis. Siekiama, kad tarpusavyje būtų suderintos mūsų šalyje ir tarptautiniu mastu galiojančios įvaikinimo procedūros. Be to, siekiant stiprinti įvaikinimo priežiūrą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami vaiko interesai, teisiškai įtvirtinama, kad prireikus būtų galima sudaryti tarpinstitucinę įvaikinimo komisiją, kurios funkcija - nuspręsti, siūlyti ar nesiūlyti vaiką įvaikinti užsienyje.

Lietuva: Nuo rudens bus galima tuoktis ne santuokų rūmuose

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia nematantis kliūčių leisti sudaryti santuoką jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Jei tokiai tvarkai bus pritarta, tuoktis originalesnėse vietose jaunieji galės jau nuo šio rudens.
Šiuo metu praktikoje civilinė santuoka sudaroma tik konkrečiai nustatytose vietose – civilinės metrikacijos įstaigose ar konsulinėse įstaigose, nors Civilinio kodekso nuostatos nedraudžia to daryti ir kitose vietose. Tokią išvadą pateikė teisingumo ministro sudarytas Civilinio kodekso priežiūros komitetas, analizavęs liberalesnės santuokų tvarkos nustatymo galimybes. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, kad remiantis šiuo išaiškinimu, artimiausiu metu bus koreguojama santuokų sudarymo tvarka. „Tokie pokyčiai nauji ir aktualūs siekiantiems susituokti originalesnėje vietoje, nei įprasti civilinės metrikacijos rūmai“, - sako R. Šimašius.
Šiuo metu santuokos sudarymo vietos ribojimas netaikomas tuokiant tuos asmenis, kurie dėl sudėtingų aplinkybių, pvz. sunkios ligos, negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą.
Nors iš principo leidžiama neriboti santuokos sudarymo vietos, tačiau kiek laisvai jaunieji galės rinktis sutuoktuvių vietą dar galės spręsti ir savivaldybės. Kiekvienai jų bus paliekama teisė nustatyti tam tikras reprezentacines vietas, kuriose bus galima sudaryti santuoką.
Tais atvejais, kai ribojimų nebus nustatoma, jaunieji dėl konkrečios vietos galės susitarti su civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoju. Tačiau R. Šimašius pabrėžia, kad civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai neprivalės tuokti bet kur. „Tokiais atvejais jie savarankiškai galės spręsti ar vieta yra tinkama santuokai sudaryti, ar ji atitinka bendrus padorumo ir moralės principus“, - sako teisingumo ministras.
Visi norintys susituokti originalesnėje vietoje, už šią paslaugą turės sumokėti fiksuotą valstybės rinkliavą, kuri bus nustatyta atlikus galimų sąnaudų analizę. Padidintas mokestis nebus taikomas tiems, pas kuriuos civilinės metrikacijos darbuotojai privalės vykti būtinybės atveju – į namus, ligoninę ar kt.
Įtvirtinant šiuos pakeitimus, artimiausiu metu teisingumo ministerija parengs Civilinės metrikacijos taisyklių bei Vyriausybės nutarimo, nustatančio rinkliavų dydį, pakeitimus. Galutinai įtvirtinti tokią tvarką planuojama jau nuo šių metų rudens.

Ką vertėtų įsidėmėti, norint netapti prekybos žmonėmis auka?

Prekyba žmonėmis - tai labai sunkus nusikaltimas, kai asmuo parduodamas, nuperkamas ar kitaip perleidžiamas arba įgyjamas, arba verbuojamas, gabenamas ar laikomas nelaisvėje kito žmogaus naudojant fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkui žinoma arba jis siekia, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas.
Dažniausios išnaudojimo formos - įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš šio asmens prostitucijos ir priverstinis darbas. Asmuo taip pat gali būti išnaudojamas pornografijai, organams ir pan.
Nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis dažnai tampa asmenys, patikėję pažadais apie galimybę greitai užsidirbti daug pinigų neturint išsilavinimo, atitinkamo darbo patirties, nemokant užsienio kalbos, nors siūlomas darbas yra kitoje valstybėje, ar susigundę galimybe „nemokamai" pakeliauti po užsienį.
Tyrimai rodo, kad prekeiviai žmonėmis dažniausiai yra pažįstami asmenys - kaimynai, klasės draugai bei jų artimieji ar pažįstami, net giminės. Iš pradžių įgyjamas pasitikėjimas, potencialios aukos vaišinamos, dovanojami įvairūs daiktai ar teikiamos paslaugos, vėliau pasisiūloma ir įdarbinti, rodomi jų pačių dirbant užsienyje įgyti brangūs daiktai, nuotraukos, net pinigai...

Nebūkite parduoti!
Prieš patikėdami gražiais pažadais, pirmiausia sužinokite kaip galima daugiau informacijos apie „geradarį", supažindinkite su juo savo artimuosius; jei tai įmonė (modelių, įdarbinimo agentūra ir pan.), reikalaukite sutarties ir įdėmiai su ja susipažinkite, pasidomėkite įmonės veiklos legalumu, paieškokite informacijos internete, kreipkitės į Lietuvos Respublikos atstovybę toje valstybėje ar Lietuvos kriminalinės policijos biure esantį Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių. Įvertinkite, ar siūlomas atlygis atitinka jūsų įgytą išsilavinimą bei profesines žinias ir ypač užsienio kalbos žinias, jei darbas siūlomas užsienyje. Vykdami neatiduokite savo dokumentų, artimiesiems palikite visą informaciją apie asmenis, su kuriuo ir pas kurį vykstate, jei abejojate dėl savo saugumo ir nenorite atsisakyti kelionės, šią informaciją palikite ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriuje.

Jei per savo nerūpestingumą patekote į pinkles - esate uždarytas ir neturite galimybės paskambinti, kelkite triukšmą, kad atkreiptumėte aplinkinių dėmesį ir galėtumėte paprašyti pagalbos, jei galite judėti, bėkite ir kreipkitės pagalbos į praeivį gatvėje, vietos policiją, Lietuvos Respublikos atstovybę ar Tarptautinės migracijos organizacijos biurą toje valstybėje, Lietuvoje nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių tel.: 8 5 271 9901, 8 5 271 9284, mob. 8 618 31105, 8 698 04903 (visą parą).
Prireikus šis skyrius nukreips jus ir į specializuotą nevyriausybinę organizaciją, kuri suteiks visą reikalingą pagalbą bei apgyvendinimą, bei suteiks pagalbą, jei jums bus grasinama ar jūs būsite šantažuojami.

Bus paprasčiau tvarkyti vaiko pilietybės dokumentus

Siekdama mažinti gyventojams administracinę naštą, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo supaprastinama dokumentų dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo rengimo procedūra konsulinėje įstaigoje.

Nustatyta, kad tais atvejais, kai prašymas dėl vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo paduodamas konsulinei įstaigai, tačiau vaikas neįtrauktas į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje arba jo gimimas neįregistruotas ir todėl nėra galimybės pateikti gimimo liudijimo, dokumentai dėl vaiko pilietybės įgijimo gali būti priimami, jei kartu su prašymu pateikiami dokumentai dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoje ar įregistravimo.

Taip pat nutarta atsisakyti reikalavimo asmenims pateikti dokumentą, patvirtinantį sumokėtą valstybės rinkliavą, bei sutrumpinti visų pilietybės dokumentų rengimo terminus.

Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimo

Bus diskutuojama apie Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimą

2009-03-25

Penktadienį, kovo 27 dieną, 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (A.Volano g. 2/7, Vilnius) prasidės diskusija „Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimas“. Diskusiją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Per diskusiją planuojama aptarti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo įgyvendinimo gerosios praktikos patirtį, taip pat kylančias įstatymo įgyvendinimo problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Diskusijoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo nariai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, ministerijų, savivaldybių, apskričių atstovai ir kt.

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas buvo priimtas 2007 m. Šis įstatymas davė pagrindą sukurti vieningą sistemą darbui su elgesio problemų turinčiais vaikais, teikti jiems socialinę pedagoginę, psichologinę ir kitokią pagalbą. Savivaldybės yra labiau įpareigotos rūpintis mokyklos nelankančiais, teisėtvarkos pažeidimus darančiais paaugliais – jiems gali būti taikomos vadinamosios minimalios priežiūros priemonės: įpareigojimas lankyti mokyklą, dienos centrą, dalyvauti prevencijos programose ir kt. Iki įstatymo priėmimo tokios vieningos sistemos savivaldybėse nebuvo. Jeigu tokio nepilnamečio elgesys nesitaiso, teismo leidimu, paauglys nukreipiamas į vaikų socializacijos centrą. Į šį centrą nepilnametis taip pat gali būti siunčiamas ir Baudžiamajame kodekse numatytais atvejais.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 tokie centrai.

Dalyvių registracija į diskusiją prasidės 9 val.

Ryšių su visuomene skyriaus vyresnioji specialistė Alma Vijeikytė
tel. (8 5) 2191233

Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimų spaudai prenumerata

Kitos ŠMM naujienos

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Keliauji po Europą? Nepamiršk sveikatos draudimo kortelės!

Europos Komisija pradeda informacinę kampaniją, kuria sieks populiarinti Europos sveikatos draudimo kortelę (angl. European Health Insurance Card - EHIC). Išduodama nemokamai, ši kortelė padeda 27 ES valstybių narių ir Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos bei Šveicarijos gyventojams lengviau gauti sveikatos priežiūros paslaugas, jei trumpam išvykę į užsienį jie susirgtų arba susižalotų. Per informacinę kampaniją su humoru apibūdinamos situacijos, kurių keliautojas gali išvengti, jei turės šią sveikatos draudimo kortelę. Nuo 2004 m. Europos sveikatos draudimo kortelė jau išduota 173 milijonams žmonių.

Blogiausiam reikia pasiruošti

Kiekvienas tikisi, kad galės mėgautis atostogomis nesusižeisdamas arba nesusirgdamas. Bet jei atsitiktų kokia nors nelaimė, visų mažiausiai žmogus norėtų svetimoje šalyje patirti sudėtingas ir brangias gydymo procedūras. Europos sveikatos draudimo kortelę galima gauti nemokamai, pateikus paraišką Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje www.vlk.lt
Kadangi visos kortelės atrodo vienodai, visų dalyvaujančiųjų šalių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai žinos, kad kortelės turėtojas yra apdraustas savo šalies įstatymų numatytu sveikatos draudimu ir kad jį arba ją reikia gydyti taip pat, kaip ir vietinius pacientus.

Medikų pagalba - 31 šalyje

Kreditinės kortelės dydžio draudimo kortelėje nėra jokios medicininės informacijos arba asmeninių duomenų, išskyrus kortelės turėtojo pavardę, gimimo datą ir identifikacinius numerius. Su šia kortele žmogus galės gauti būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas tokiomis sąlygomis, kaip ir tos šalies nuolatinis gyventojas. Jei tiems nuolatiniams gyventojams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra nemokamos, Europos sveikatos draudimo kortelės turėtojui jos taip pat bus suteiktos nemokamai. Jei numatyta grąžinti išlaidas po to, kai sumokama už paslaugas, pacientui jos taip pat gali būti grąžintos.

Europos sveikatos draudimo kortelę gali gauti bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo tautybės, apdraustas bet kurios iš 27 ES šalių ir Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos bei Šveicarijos visuomenės sveikatos priežiūros sistemoje. Ji skirta kelionėms visose šiose šalyse.

Stengsis skleisti informaciją

Nuo 2004 m. daugiau kaip 30 proc. ES gyventojų pateikė prašymą ir iš savo vietinės sveikatos priežiūros institucijos gavo kortelę. Tačiau daug žmonių vis dar neturi draudimo kortelės, todėl jie patiria nereikalingų administracinių suvaržymų, kai jiems kitoje ES šalyje teikiama medicinos pagalba.
Norėdama atkreipti žmonių dėmesį į draudimo kortelės privalumus ir į tai, kaip nesunku ją gauti, Europos Komisija pradeda naują kampaniją.

Informacijos apie tai galima rasti internete adresu http://ehic.europa.eu visomis oficialiomis ES kalbomis. Kampanija iliustruojama aiškiais ir spalvingais paveikslėliais, kuriuose vaizduojami įvairiose situacijose atsidūrę europiečiai. „Lūžote“ po saule? - rodoma bikini dėvinti moteris smėlėtame paplūdimyje... su sugipsuota koja. Knygomis apsikrovusio ir su uždėtu kaklo įtvaru universiteto studento atvaizdas pateikiamas prie „Skausminga pamoka užsienyje?“ temos. Norint įtraukti piliečius ir pakviesti imtis veiksmų, per spaudą platinamų reklamų serijoje skelbiama ta pati paprasta žinia: „Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja, kad galėsite naudotis tomis pačiomis gydymo paslaugomis, kaip ir žmonės, gyvenantys šalyje, kurioje viešite.

Be to, Europos Komisija šią žiemą platins šią informaciją per visuomenės informavimo priemones kelionių ir sveikatos sektoriuose. Kuriami plakatai, internetinės reklamos ir informaciniai lapeliai, kuriais bus atkreipiamas turizmo sektoriaus darbuotojų ir keliautojų dėmesys.

ES šalys: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.