Originalesnė vieta tuoktuvėms Lietuvoje – nuo rugsėjo

Teisingumo ministras siūlo jau nuo šio rugsėjo jauniesiems leisti laisviau rinktis santuokos vietą. Ceremonija norintiems susituokti ne santuokų rūmuose kainuos 210 litų.

Teisingumo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais liberalizuojama santuokų sudarymo tvarka, t.y. nustatoma, kad santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama ne tik civilinės metrikacijos įstaigos patalpose, bet ir savivaldybės tarybos nustatytose reprezentacinėse vietose. Jei tokių vietų savivaldybė nenustatys, santuokos galės būti sudaromos pačių jaunųjų pasirinktoje vietoje.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, dėl konkrečios sutuoktuvių vietos jaunieji galės susitarti su civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoju, kuris spręs, ar ši vieta yra tinkama santuokai sudaryti, ar atitinka bendrus padorumo ir moralės principus, nekelia pavojaus saugumui ir sveikatai. „Jaunųjų norai nebus privalomi civilinės metrikacijos darbuotojams – kiekvienu atveju jie spręs savarankiškai, įvertinę pageidaujamos vietos atitikimą keliamiems kriterijams“, - sako R. Šimašius.

Visi norintys susituokti originalesnėje vietoje už šią paslaugą turės sumokėti fiksuotą valstybės rinkliavą – 210 litų. Tuokiantis santuokų rūmuose jaunieji mokės triskart mažiau - 70 litų, t.y. tiek, kiek ir dabar. Padidintas mokestis nebus taikomas tiems, pas kuriuos civilinės metrikacijos darbuotojai privalės vykti būtinybės atveju – į namus, ligoninę ar kt.

Šiuo metu praktikoje civilinė santuoka sudaroma tik konkrečiai nustatytose vietose – civilinės metrikacijos įstaigose ar konsulinėse įstaigose. Santuokos sudarymo vietos ribojimas netaikomas tuokiant tuos asmenis, kurie dėl sudėtingų aplinkybių, pvz. sunkios ligos, negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą.

Santuokų registravimą liberalizuojantys teisės aktų projektai šiuo metu pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms derinti. Pakoreguoti po pastabų, artimiausiu metu jie bus pateikti Vyriausybei svarstyti.

Sulaukiau grasinimų mobiliuoju telefonu. Kaip turiu elgtis?

Mano buvęs draugas siunčia man grasinančio ir šantažuojančio pobūdžio žinutes, gąsdina mano tėvus, jog susidoros su manimi, jeigu aš su juo nebesusitikinėsiu. Policijoje dėl šių įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aš prašiau tyrėjo, jog būtų pradėtas papildomas tyrimas ir dėl kitų įvykių, susijusių su mano buvusiu draugu, tačiau iki šiol delsiama jį pradėti. Kam turėčiau apskųsti tokį pareigūnų neveikimą?

Atsako Kauno apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis.


Iš klausimo turinio matyti, kad šiuo atveju neteisėtas psichinis poveikis nukentėjusiam asmeniui ir jo artimiesiems buvo daromas ne vieną kartą, sistemingai. Bet kokie papildomi duomenys apie kaltininko veiksmų pobūdį, grasinimų turinį po kreipimosi į teisėsaugos institucijas tyrimui taip pat yra reikšmingi. Svarbu tokius duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikti nedelsiant, kad būtų galima juos tinkamai užfiksuoti ir patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymai numato, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą kaltininkas atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas (Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 167 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 3 dalis). Gavus nukentėjusio asmens skundą, ikiteisminis tyrimas tuoj pat pradedamas ir apie tai pranešama skundą padavusiam asmeniui (Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 166 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai skunde (pareiškime) nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kurio nuorašas išsiunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam teismui. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos (BPK 168 straipsnio 4 dalis).

Jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga nepriėmė proceso sprendimų dėl nukentėjusio asmens paduotų skundų pradėti ikiteisminį tyrimą, asmuo turėtų kreiptis į tyrimui vadovaujantį prokurorą, skundžiant tyrėjo proceso veiksmus bendra tvarka (BPK 62 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (145 straipsnio 1 dalis), taip pat – už žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (145 straipsnio 2 dalis).

Paprastinama gimimo, santuokos ir mirties liudijimų pripažinimo užsienyje tvarka

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuris leis supaprastinti gimimo, santuokos ar mirties liudijimų pripažinimą, kai šie pateikiami užsienio valstybėse ar yra gauti iš jų Lietuvoje. Panaikinus keletą savaičių trunkančią dokumentų vertimo ir legalizavimo procedūrą, gerokai sumažės administracinė našta piliečiams.

Iki šiol galiojanti tvarka nustato, kad Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų išduoti civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties) įregistravimo liudijimai ar įrašų nuorašai, kurie pateikiami užsienio valstybėse, turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille, jei mūsų šalies tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pateikiant šiuos dokumentus kitoje valstybėje, jie turi būti išversti į atitinkamą užsienio kalbą ir specialia pažyma patvirtinti Užsienio reikalų ministerijos konsulinių pareigūnų.

Siekiant supaprastinti šią procedūrą, Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma tapti 1976 m. Konvencijos „Dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis“ dalyve. Patvirtintą projektą Vyriausybė perduos Prezidentei, kuri jį dar turės teikti Seimui svarstyti.

Jei Parlamentas ratifikuos Konvenciją, civilinės būklės aktų išrašai bus išduodami pagal patvirtintą formą ir be jokių papildomų formalumų priimami kiekvienos valstybės, Konvencijos dalyvės, teritorijoje. Lietuva paprasčiau keistis šiais dokumentais galės su 20 valstybių – Austrija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Graikija, Italija, Ispanija, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Liuksemburgas, Makedonija, Moldova, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Serbija, Slovėnija, Šveicarija, Turkija ir Vokietija. Jose išduoti išrašai turės tokią pat teisinę galią, kaip ir išduoti pagal valstybės nacionalinę teisę.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, tokia tvarka iš esmės palengvins civilinės būklės aktų įrašų pateikimo procedūrą prie Konvencijos prisijungusiose valstybėse bei gerokai sumažins administracinę naštą piliečiams. „Tokių dokumentų pateikiama labai daug, o formalios jų sutvarkymo procedūros užtrunka iki keleto savaičių, be to sudaro papildomų išlaidų verčiant ir legalizuojant dokumentus. Supaprastinus šią tvarką bus taupomas ne tik žmonių laikas ir pinigai, bet ir gerokai sumažinta viešojo administravimo biurokratija“, - sako R. Šimašius.